Veiksmažodis

Veiksmažodis – yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks?.

Veiksmažodžių skaičiai

Veiksmažodžių vienaskaita – kai veiksmą atlieka vienas asmuo ar daiktas (aš, tu, jis, ji).Pvz.: aš kalbu, tu verdi, tu svajodavai, tu pakilsi. Sutrumpintai žodį „vienaskaita“ rašome – vns.

Veiksmažodžių daugiskaita – kai veiksmą atlieka keli asmenys ar daiktai (mes, jūs, jie, jos). Pvz.: jie kalba, mes verdame, jūs svajodavote, jos pakils. Sutrumpintai žodį „daugiskaita“ rašome – dgs.

Veiksmažodžių asmenavimas

Veiksmažodžių kaitymas asmenimis vadinamas asmenavimu.

Veiksmažodžiai turi kiekvieno skaičiaus po tris asmenis, kuriuos atskirti padeda atitinkamiįvardžiai:

Vienaskaita

Pirmas asmuo –  – Ką veikiu? Ką veikiau? Ką veikdavau? Ką veiksiu?

Antras asmuo – tu – Ką veiki? Ką veikei? Ką veikdavai? Ką veiksi?

Trečias asmuo – jis, ji – Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo? Ką veiks?

Daugiskaita

Pirmas asmuo – mes – Ką veikiame? Ką veikėme? Ką veikdavome? Ką veiksime?

Antras asmuo – jūs – Ką veikiate? Ką veikėte? Ką veikdavote? Ką veiksite?

Trečias asmuo – jie, jos – Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo? Ką veiks?

Veiksmažodžių laikai

Veiksmažodžio esamasis laikas

Veiksmažodžio esamasis laikas – kai veiksmas vyksta dabar.

Esamojo laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką veikia? Pvz.: Rytas aušta, Laurynas rašo, Sigutė tyli, kariai žygiuoja.

Ir vienaskaitos, ir daugiskaitos veiksmažodžių esamojo laiko trečiojo asmens galūnė po minkštojo priebalsio tariama -e, bet rašoma -ia. Pvz.: žaidžia, kelia, snaudžia, rėkia.

Ypatinga ir veiksmažodžių esamojo laiko daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnių rašyba. Pvz.: guodžiame, guodžiate.

Esamojo laiko veiksmažodžių galūnėje po j visada rašome a, nors tardami girdime e. Pvz.: keliaujame, keliaujate, keliauja, mojame, mojate, moja.


Veiksmažodžio būtasis kartinis laikas

Veiksmažodžio būtasis kartinis laikas – kai veiksmas vyko praeityje.

Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką veikė? Pvz.: Rytas aušo, Laurynas rašė, Sigutė tylėjo, kariai žygiavo.

Jei veiksmažodžio būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė yra -o, vienaskaitos antrajame asmenyje rašome -ai. Pvz.: griuvo – griuvai, žydėjo – žydėjai, grojo – grojai.

Jei veiksmažodžio būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė yra -ė, vienaskaitos antrajame asmenyje rašome -ei. Pvz.: kėlė – kėlei, lėkė – lėkei, davė – davei.


Veiksmažodžio būtasis dažninis laikas

Veiksmažodžio būtasis dažninis laikas – kai veiksmas vyko praeityje pasikartodamas.

Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką veikdavo? Pvz.: Rytas aušdavo, Laurynas rašydavo, Sigutė tylėdavo, kariai žygiuodavo.

Duslieji priebalsiai, susidūrę su būtojo dažninio priesaga -dav-, tariami skardžiai. Todėl, norėdamas teisingai parašyti, žodį pakeisk kitu, giminišku. Pakeisk taip, kad neaiškus priebalsis būtų prieš balsį. Pvz.: kepdavo – kepė, griebdavo – griebė, rasdavo – rasi.


Veiksmažodžio būsimasis laikas

Veiksmažodžio būsimasis laikas – kai veiksmas vyks ateityje.

Būsimojo laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką veiks? Pvz.: Rytas auš, Laurynas rašys, Sigutė tylės, kariai žygiuos.

Būsimojo laiko veiksmažodžio galūnių priebalsiai rašomi tokie, kokie girdimi: s arba š. Pvz.: grėbs, tėkš, jaus, kramtys, droš. Kiti (priešpaskutiniai) būsimojo laiko veiksmažodžių priebalsiai rašomi pagal supanašėjusių priebalsių rašybos taisyklę. Pvz.: lieps, nes liepė; lobs, nes lobo; degs, nes degė.