Vaikų kalbos raida

Ankstyvasis amžius – pats reikšmingiausias laikotarpis vaiko kalbai ugdyti.

Vaikų kalbos raida yra nevienoda. Vieni mažyliai pradeda kalbėti anksti ir kalba daug, kiti – ilgai tyli.

Kiekvieno vaiko kalbos raida individuali, tačiau būdingi bendriausi jos dėsningumai. Išmokdamas kalbėti, vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti, reguliuoti savo ketinimus, sumanymus ir veiksmus.

Sutrikus kalbai, vaikas netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti, o neretai nukenčia ir kitų psichinių procesų raida. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, kalbos sutrikimai trukdo mokytis skaityti, rašyti, kartais ir kitus mokomuosius dalykus.

Dėl šių sutrikimų gali atsirasti neigiami charakterio bruožai – uždarumas, nepasitikėjimas savimi, kurie dar labiau trukdo mokytis.

2 – 3 metai

Vaikai geba tiksliau ištarti triskiemenius žodžius.

Vartoja trijų žodžių sakinius.

Pradeda gramatiniais ryšiais sieti žodžius.

Vis dar gausu gramatinių netikslumų.

Pamažu sakiniai ilgėja ir sudėtingėja.

3 m. vaikai dar nemoka tarti c, č, dz, dž, ch, ch’, h, h’, f, r, r’, gali netarti k’, g’, p’, b’, m’, dauguma netaria š, š’, ž, ž’.

3 – 4 metai

Vaikai vartoja daug gimtosios kalbos gramatinių kategorijų.

Vis labiau domisi kalbos garsais, garsažodžių sudėtimi.

Aiškiai taria visus gimtosios kalbos balsius ir priebalsius p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g.

Vaikas pradeda domėtis raidėmis, nori jas pažinti. Tai rodo, kad šnekamoji kalba tobulėja toliau.

5 metai

Vaikai geba ištarti įvairaus sunkumo žodžius, tačiau kai kurių vaikų fiziologinis šveplavimas tęsiasi ir penktaisiais metais.

Daugėja žodžių sakiniuose.

Kalba gramatiškai taisyklingai.

Geba apibendrinti, gausėja daugiskaitos bei vienarūšių sakinio dalių vartojimas.

Palankus metas vystytis rišliajai kalbai.

6 metai

Vaikai ištaria žodžių garsinę ir ritminę struktūrą, ritminius melodinius kalbos atspalvius ir intonaciją.

Žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų.

Tobulėja sudurtinių žodžių daryba.

Kalboje retai pasitaiko sudėtinių sakinių, dažnesni bejungtukiai sudėtiniai sakiniai.

Pagalba vaikui, turinčiam kalbos ir kt. komunikacijos sutrikimų

• Kalbos tyrimas.

• Artikuliacinio aparato mankšta mokamam garsui tarti.

• Mokoma taisyklingo garsų tarimo, jų įtvirtinimas skiemenyse (atviruose ir uždaruose), garsų junginiuose, žodžio pradžioje, viduryje, gale.

• Garso tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje (žodyno turtinimas rečiau vartojamais abstrakčiais ar perkeltinę reikšmę turinčiais žodžiais).

• Išmokto tarti garso ir buvusio pakaitalo diferencijavimas (skiemenyse, žodžiuose, rišlioje kalboje).

• Taisyklingo kvėpavimo mokymas. Balso lavinimo pratybos.

• Stambiosios ir smulkiosios (rankų pirštų motorikos lavinimas).

• Veido, kaklo bei artikuliacijos organų masažas raumenų tonusui normalizuoti.

• Lavinamas girdimasis suvokimas išmoktiems garsams, mokoma skirti panašiai skambančius garsus.

• Mokoma garsinės analizės ir sintezės.

• Turtinamas žodynas.

• Mokoma taisyklingos gramatinės kalbos.

• Lavinama rišlioji kalba: mokoma pasakoti, atpasakoti, apibūdinti.

• Neverbalinės ir verbalinės užduotys pažintiniams procesams ugdyti (dėmesingumui, suvokimui, mąstymui, atminčiai).