Skaitmeninis

Metodinių valandų-diskusijų ciklas pradinių klasių mokytojams

Gegužės 4, 6, 7, 8 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras drauge su Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodiniu būreliu suorganizavo metodinių valandų-diskusijų ciklą pradinių klasių mokytojams. Zoom vaizdo kambariuose vyko idėjų mugės, kurias moderavo Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, pradinių klasių mokytoja ekspertė, Kauno Dainavos progimnazijos direktorė Jolanta Vengalienė.

Gegužės 4 d. pokalbiui rinkosi tie, kam buvo aktualu „Muzikos pamoka pradinėse klasėse“. Mokytoja Giedrė Teiberytė – Liaugaudė iš Kauno Panemunės pradinės mokyklos pasidalino savo įžvalgomis, kaip muzika gali būti visų laukiama pamoka. Parodė ištraukas iš pamokų, kaip mokiniai muzikuoja savo pasigamintais instrumentais, kaip natų rašto mokosi su savo pasigamintomis natomis, pasidalino susitarimais, kurie muzikos pamokoje padeda siekti individualios pažangos. Mokytoja Aistė Pabarškienė iš Kauno K.Griniaus progimnazijos akcentavo grįžtamojo ryšio svarbą ir pasidalino praktiniais patarimais, kaip, panaudojant IT įrankius, galima tai atlikti. Mokytoja akcentavo patogų pamokos medžiagos pateikimą. Ji pasirinko pamokos plane prie tikslų ir uždavinių pateikti nuorodą į google skaidres (Google Slides). Taip vienoje vietoje sukelta tikslinga mokomoji medžiaga leidžia patogiai vesti pamoką, nebendrinant daug failų iš kompiuterio, o mokiniai greitai ir patogiai gauna visą pamokoje dėstomą medžiagą, gali vėliau ja naudotis įtvirtinti žinias, pakartoti ar atlikti užduotis. Aktyvūs paveikslėliai iškart nukreipia į mokomuosius žaidimus, skirtus pažinti instrumentus, išmokti natų rašto. Taip taikomi aktyvaus muzikos klausymo ir žaidimo metodai. Šioje nuorodoje sukeltos ir grojimo dūdele melodijų natos, filmuota medžiaga, kaip dengti skylutes, kokiu tempu, garsu groti. Siekiant užtikrinti mokinių aktyvų dalyvavimą, Aistė Pabarškienė papasakojo, kaip pateikia skaidrėse užduotis ir kokiu būdu greitai gauna atgalinį ryšį iš pačių mokinių. Mokytoja dar savo darbe naudoja ofice365 platformą, kuri suteikia galimybę patikrinti mokinių žinias „Microsoft Forms“ apklausos pagalba. Kuriant skaidres ir apklausas labai dažnai naudojasi iškarpų įrankiu, jeigu reikia patalpinti dalį puslapio iš vadovėlio medžiagos. Savo pranešimo nuoroda, kaip dirbti su šiomis internetinėmis aplinkomis ir įrankiais, kokias naudoja internetines svetaines ir sukurtas užduotis, muzikos mokytoja mielai dalijosi su kitais seminaro dalyviais, linkėdama smagių muzikos pamokų.https://docs.google.com/presentation/d/1bv8yN1-In8IGFDXybE1kEE58MOBcfshjOjHpXwgu2t8/edit?fbclid=IwAR2bE9eKEFpecC0MrKwTXuORCN2G88DRHcyH1LzQj5hvvq9EDfGcxnpACwo#slide=id.p
https://drive.google.com/file/d/1Wt0FipGp9UHBSZHPvvrwOsNf6a7Etucb/view?fbclid=IwAR1tdV_eUBjQNUVTshsIp8pZzRr8qjmfwABOo4x03HXuHGR31En0Fz4m_js

Direktorė, soc.m.dr. Dėja Aukštkalnytė iš Kauno Suzukio pradinės mokyklos, kurioje muzikiniam vaikų lavinimui skiriamas išskirtinis dėmesys, apžvelgė pirmojo mėnesio nuotolinio muzikos dalyko dėstymo patirtis, remdamasi mokytojų Rasmos Kanienės, Mildos Vosylės, o taip pat mokykloje veikiančių fortepijono, smuiko, gitaros, violončelės ansamblių vadovų patirtimi. Per mėnesį muzikos mokytojos susidūrė su nemenkais iššūkiais: nepakankama kokybe retransliuojant garsą internetiniu ryšiu, negalimu choro ar instrumentinio ansamblio muzikavimu kartu be specialaus techninio sumontavimo, mobiliųjų tinklų trikdžiais, dėl kurių ritminių darinių perdavimas ir atkartojimas darosi netikslus, o kokybė objektyviai nepamatuojama. Nepaisant šių trūkumų, muzikos pamokų vedimas nenutrūko. Ypač džiugu, kad to pageidavo ir mokiniai, ir jų tėveliai. Mokytojos šiek tiek adaptavo įprastus pamokos planus, daugiau dėmesio skirdamos individualiai kiekvieno mokinio saviraiškai, pačios kūrė filmuotus pamokos turinio elementus ir siuntė mokiniams juos kaip mokomąją medžiagą ir teisingo atlikimo pavyzdžius. Pradėta galvoti apie pusmečio įvertinimus, mokinių pažangos ir pasiekimų nuotolinio mokymo metu pokyčius. Nepaisant techninių galimybių atgaminti gyvą garsą ribotumo ir muzikavimo kartu trūkumo, muzikos pamokos online režimu vyksta sistemingai, produktyviai ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko mokymosi ypatumus.

Gegužės 6 d. į Zoom pokalbių kambarį rinkosi tie, kam aktualus „Fizinis ugdymas pradinėse klasėse“. Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių klasių mokytoja Rita Visockienė pripažino, kad netikėtai užklupęs nuotolinis mokymas kėlė nemažai iššūkių - gausybė informacijos, naujos ugdymo platformos, padidėjęs darbo krūvis, „lūžtančios” sistemos. Visų mokomųjų dalykų pamokoms persikėlus į virtualią erdvę, teko atrasti kitokių mokymo būdų ir metodų. Vedant kūno kultūros pamokas teko atsižvelgti į tai, kad užduotis reikėjo pritaikyti gerokai uždaresnėms erdvėms nei mokyklos sporto salė, kad jas galėtų atlikti vienas mokinys arba labai nedidelė grupelė (šeimos nariai), kad būtų kuo įvairesnės ir nenuobodžios. Paieškojusi internete mokytoja rado nemažai gerų idėjų. Pratimams atlikti savo pirmokams siuntė Ąžuolo, Marsiečių mankštos, Žvėrelių jogos nuorodas iš YouTube, zumbos, kitų šokių pratimus. Veiklai paįvairinti naudojo „Judesių monopolį”, „Mankštos laimės ratą”. Naudojantis paieškos sistemomis vykdė ir tiriamąją veiklą. Vaikams reikėjo surasti informaciją apie įvairiose sporto šakose naudojamus kamuolius. Rastą informaciją turėjo susisteminti, apipavidalinti, pristatyti draugams. Taip pat savaitę laiko mokiniai stebėjo savo mitybos įpročius. Visi stebėjimai virtu visos klasės grafiku. Vaikai padarė išvadą, kad iš esmės mitybos įpročiai nepasikeitė, bet pastebėjo, jog po savaitės sunkaus darbo nuotoliniu būdu, dauguma leido sau labiau pasigardžiuoti traškučiais, šokoladu, kitu nelabai sveiku maistu. Mokytoja pasidžiaugė, kad dirbant nuotoliniu būdu atsirado daugiau galimybių atlikti užduotis, kurioms, įprastu metu, gal būtų buvę skirta mažiau dėmesio arba jos būtų atliekamos kitokiais būdais.Kauno Suzukio pradinės mokyklos kūno kultūros vyresnysis mokytojas Edgaras Austynas ir japoniško tradicinio kovos meno kendo mokytoja Viltė Norvaišaitė pripažino, jog pereiti prie nuotolinių pamokų nebuvo paprasta. Tačiau abu mokytojai neabejojo, kad karantino metu judėjimas ir fizinis aktyvumas yra ypatingai svarbūs palaikant brangiausią turtą - vaikų sveikatą. Per pirmąsias karantino savaites reikėjo permąstyti kūno kultūros pamokų turinį ir formas, atsižvelgti į ribotas judėjimo lauke galimybes, nevienodas šeimų buitines sąlygas, vaikų mankštinimosi erdves. Išbandydami pratimus su savo šeimos nariais, mokytojai detaliai aprašinėjo atliekamus pratimus ir filmavo jų atlikimo pavyzdžius. Nuotolinio mokymo pradžioje mokiniams buvo siunčiamas pamokos turinys su mokytojų nurodymais pratimus atlikinėti nebūtinai tvarkaraštinės pamokos metu, bet pasirinkus tinkamą laiką bei aplinką. Grįžtamosios reakcijos mokytojai sulaukė daug, nes mokinių šeimos, pasiilgusios judresnio gyvenimo, mielai su vaikais atlikinėjo sportines užduotis ir filmavo mokinių pasiekimus. Įsitikinus, kad daugelis šeimų gali užtikrinti bent minimalią erdvę vaikams pajudėti namuose, prasidėjo „gyvos“ nuotolinės pamokos. Vis dėlto kūno kultūros mokytojai reiškia abejonę, ar galima karantino sąlygomis teisingai įvertinti mokinių fizinę parengtį. Tad lieka skatinti ir motyvuoti vaikus neaptingti, kasdien pajudėti bei... labiau pasiilgti komandinių žaidimų draugų būryje. Vyresnioji mokytoja Inga Gancevskaitė iš Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos priminė, kad vaiko fizinis vystymasis, branda, fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimas, tinkamos gyvenimo kokybės užtikrinimas labai priklauso nuo fizinio aktyvumo (judėjimo). Svarbu apie tai kalbėti ypač dabar, kai didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia mokydamiesi nuotoliniu būdų – sėdėdami prie kompiuterių. Todėl mokytojas yra vienas iš pagrindinių variklių, motyvatorių, pavyzdžių ir įkvepėjų pakeičiant kompiuterį į aktyvų judėjimą. Planuodama fizinio ugdymo užsiėmimus visada pagalvojama ne tik apie fizinių gebėjimų lavinimą, bet ir apie socialumo nuostatų formavimą, pagrįstą atjautos, globos, pagalbos, paramos kitam žmogui supratimu, pasiryžimu taip elgtis. Nevengiama su vaikais diskutuoti apie fizinį vystymąsi, fizinę ir psichinę sveikatą, tinkamą gyvenimo kokybės užtikrinimą. Todėl mokiniai skatinami stebėti savo fizinį aktyvumą ir savijautą, didelį dėmesį skiriant mitybai ir režimui, kviečiami kurti ir aktyviai dalyvauti kitų sukurtose aktyvumo akcijose, renginiuose, projektuose. Mokiniai skatinami atrasti ir netradicinių fizinių veiklų namuose. Pvz.: Prieš Mamyčių dieną „sportavo“ siurbdami grindis, šluostydami paviršius, plaudami indus, valydami langus ir t.t. Rezultatas buvo dvigubai džiugus – mamytės laimingos, kad vaikai padeda buityje, o vaikai laimingi, nes dar ir pasportavo. Mokytoja pasidžiaugė nauju projektu – iššūkiu „Šaradukai gali!“. Per mėnesį (gegužę) klasė ketina nužingsniuoti 4000000 žingsnių. Tokiu būdu bus palaikoma bendrystė bei skatinamas fizinis aktyvumas. Mokytoja metodininkė Laima Buliuolienė iš Kauno Prano Daunio ugdymo centro priminė darbo spec. poreikių mokiniais ypatumus. Dirbant su ASS turinčiais mokiniais nuolat tenka ieškoti įvairių ugdymo formų. Mokytoja pastebėjo, kad nors ir mokiniai labai skirtingi, tačiau turi ir bendrų bruožų: vizualai, nemėgstantys tiesioginio kontakto, dažniausiai nėra fiziškai stiprūs. Jie negali atlikti tam tikrų veiklų: negali vesti savaitės fizinių veiklų dienoraščių, susiskaičiuoti, susisteminti, daryti išvadas. Ruošdama užduotis fizinio ugdymo pamokoms mokytoja daugiausia naudoja jau parengtus vaizdo įrašus, kurie yra nuotaikingi ir pakankamai trumpi (nes vaikai ilgai neišlaiko dėmesio). Dažnai pasiūlo net keletą veiklų, kad jie galėtų pasirinkti. Siūloma fizinį aktyvumą improvizuoti kasdieninėje veikloje. Mokytoja pasidalino naudingomis nuorodomis bei susitarimų pavyzdžiais, kuriuos galima pritaikyti kiekvienoje pradinėje mokykloje.

Gegužės 7 d. buvo skirta tiems, kam rūpi sėkminga informatikos programos integracija pradinėse klasėse. Moderuoti susitikimą padėjo Kauno K.Griniaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio narė Lina Jurevičienė. Pirmiausiai savo patartimi dalinosi tie, kam šis iššūkis tapo kasdieniniu sėkmingos veiklos įrankiu. Pradinių klasių mokytoja metodininkė Natalija Bankauskaitė iš Kauno Panemunės pradinės mokyklos konsultacijos dalyviams pristatė jau parengtas priemones. Apie pagalbą sau ir mokiniams įgyvendinat programą kalbėjo Kazio Griniaus progimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Sonata Bružienė. Vyresnioji informatikos mokytoja Inga Miliauskienė iš Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro pasidalino savo, kaip informatikos mokytojos, indėliu įgyvendinant programą mokykloje. Mokytoja pasidžiaugė sėkmingu darbu Microsoft Office 365 platformoje. Mokykla nuo 2017 metų vykdo integruotą informatikos mokymą pradinėse klasėse, nuo 2018 metų dalyvauja projekte „Informatika pradiniame mokyme“, todėl mokiniai informacinių technologijų pamokų metu jau buvo susipažinę su Microsoft Office 365 ir ten esančiomis programėlėmis Outlook, Word, PowerPoint, OneNote, mokėjo rašyti laiškus, bendrinti. Kadangi tai suteikė galimybę kiekvienam mokiniui turėti savo elektroninį paštą, tai palengvino naudojimąsi ir internetinėmis platformomis Scratch, code.org, kuriose puikiai galima integruoti matematiką, lietuvių kalbą, netgi muziką ar dailę, kuriant įvairius projektus. Taip pat nuotolinio mokymo metu buvo proga susipažinti su informacinių technologijų užduotimis Eduka.lt, kurios puikiai papildė informatikos integraciją pradinėse klasėse. Naujovė mokiniams ir mokytojams buvo Microsoft Teams. Šis įrankis skirtas pokalbiams, gyviems susitikimams, kur galima bendrauti, bendradarbiauti nesukeliant grėsmės saugumui ir privatumui. Mokiniams, kai kuriems savarankiškai, kai kuriems pradžioje su tėvelių pagalba, puikiai pavyko dalyvauti pokalbiuose, bendrauti, klausti, jei reikalinga mokytojo pagalba.
Mokyklos mokytojai ir mokiniai toliau naudojo įvairias mokomąsias programėles, skirtas užduočių atlikimui, refleksijai, interaktyviom apklausom: https://www.autodraw.com/, https://kahoot.com/, https://quizizz.com/, https://learningapps.org/, https://padlet.com/, https://edpuzzle.com/ ir kt.
Nuotoliniame mokyme, integruojant informatiką, prisideda ir vaiko pagalbos specialistai, kurie puikiai išmano informacines technologijas, jas naudoja, padeda mokiniams. Mokytoja pateikė keletą nuotolinio darbo rezultatų pavyzdžių:
https://padlet.com/ramunezickiene1/ok7cp9kv2his9bil?fbclid=IwAR1D2y3OT6BPsbIuB5lw_klk_lXrIgxfLl8nhA2zJn3UC4DKHjtPzVWvHfM
https://padlet.com/inga_miliauskiene/nxn53rmjyh3
https://scratch.mit.edu/projects/387682305/editor
https://scratch.mit.edu/projects/392380218/

Kauno Dainavos progimnazijos vyresnioji mokytoja Lina Daukutienė priminė, kad individuali mokinio pažanga visuomet buvo vienas iš svarbiausių dalykų ugdymo procese. Vieno ir universalaus įrankio jai pamatuoti nėra. Mokytojas turi rinktis iš daugelio galimybių atsižvelgdamas į mokinių amžių, dalyko specifiką, technines galimybes ir susikurti savo unikalią sistemą. Pranešime buvo pateikti internetiniai įrankiai ir programėlės, kurios padeda mokytojai ir mokiniams fiksuoti ir sekti pažangą. Trumpalaikei (vienos pamokos ar kelių pamokų) pažangai stebėti tinka programėlės ar internetiniai įrankiai: Kahoot, Quizizz, Socrative. Internetinis įrankis ClassDojo labiau skirtas kaupiamajam vertinimui, tinkamo elgesio pamokoje įpročių formavimui, klasės bendruomenės kūrimui, tačiau mokytojui susikūrus papildomus kriterijus, gali būti puikiai naudojama ir mokinio pažangos fiksavimui.

Gegužės 8 d. buvo skirta tiems, kam rūpi „Dailės – technologijų pamokos pradinėse klasėse“. Pradinių klasių mokytoja metodininkė Rasma Raudonienė iš Kauno A.Puškino gimnazijos kalbėjo apie Grafikos technikų panaudojimą kūrybiškumo skatinimui bei eksperimentus – žaidimus https://pradinukai.lt/kauno/index.php/metodine-pagalba/siuntiniai/file/11-grafika. Mokytoja akcentavo, kad meninės veiklos pagalba turtinama mokinių emocinė patirtis, ugdoma jausmų raiškos kultūra, skatinamas asmenybės individualumo ir savarankiškumo atsiskleidimas. Mokytoja mano, kad natūrali ir spontaniška kūryba yra patikimiausias būdas atsiskleisti kūrybinėms galioms. Tokia kūryba padeda išsilaisvinti nuo išorinių sąmonę kaustančių schemų, naikina ribas tarp fantazijos ir tikrovės. Nors improvizacijos taikymas dažniausiai nagrinėjamas muzikinio arba teatrinio ugdymo kontenkste, ji dailės pamokose mėgstu improvizuoti. Mokytoja priminė, kad klasėje yra galybė priemonių ir tikrai nesudėtinga išbandyti įvairias technikas, medžiagas. O namuose? Daugelio vaikų priemonės liko klasėse, todėl tenka rinktis tai, kas yra namų aplinkoje ir tai pritaikyti grafikoje. Ši dailės šaka turi bene didžiausią technikų įvairovę, erdvę reikštis nevaržomai vaiko kūrybai, galimybę panaudoti paprastas, buityje turimas priemones. Visada nudžiugina netikėti rezultatai – spalvingos emocijos. Dauguma grafikos technikų suteikia galimybę dirbti komandoje (su šeimos nariais). Mokytoja pakvietė visus sudalyvauti tarptautinėje parodoje „Kaip aš jaučiuosi“ https://www.ijb.de/en/exhibitions/corona-exhibition.html?fbclid=IwAR1EfAMGv5aTOZlGnmJHNgJIiBCV9iqyaWY10xb3ITqjIZKoNHWwrVayWvo.

Pradinių klasių mokytoja metodininkė Ramunė Barkauskienė iš Kauno Dainavos progimnazijos pasidalinau patirtimi, kaip dirbant nuotoliniu būdu su ketvirtokais integravo dailės bei technologijų temas kartu su matematikos, pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, fizinio ugdymo temomis: 3D projektavimas, fotografija (spalvos ir atspalviai apie mus), kaip prižiūrėti drabužius (tekstilė), mityba, elektronika, plakato „Sportas ir sveikata“ kūrimas parodant kaip tekstas ir vaizdas padeda vienas kitam https://pradinukai.lt/kauno/index.php/metodine-pagalba/siuntiniai/file/10-int. Mokytoja praktiniais pavyzdžiais parodė sėkmingos Tinkercad programos pritaikymą darant žiedus paukščiams, priminė Gratažo techniką. Pradinių klasių mokytoja metodininkė Ramunė Bankauskienė iš Kauno Dainavos progimnazijos pasidalino internetiniais įrankiais, kuriuos naudojo per dailės ir technologijų pamokas nuotolinio mokymo metu https://pradinukai.lt/kauno/index.php/metodine-pagalba/siuntiniai/file/8-irankiai-dailes-ir-technologiju-pamokoms. Antrokai piešė panaudodami žaislo šešėlį, kurį apipiešę, jį spalvino. Norint parodyti vaikams kaip piešti tam tikrus daiktus, objektus, gyvūnus, pasiūlė naudotis https://artprojectsforkids.org/, kur pateikti piešinio atlikimo žingsniai. Vaikai piešė kraštovaizdį panaudodami žaidimų kauliuką arba telefoninę programėlę Dice. Įvairių pavyzdžių, ką piešti panaudojant kauliuką, yra https://www.drawinghowtodraw.com/stepbystepdrawinglessons/2016/06/drawing-games-kids-roll-dice-drawing-game/. Kompiuteriu piešdami vaikai išbandė https://kleki.com/ ir http://bomomo.com/. Mokytoja su savo mokiniais išbandė animuoti personažus su http://toytheater.com/sticker programa. Pradinių klasių mokytoja metodininkė Erika Gylienė iš Kauno J.Grušo menų gimnazijos ir jos kolegė dailės mokytoja metodininkė Daiva Kablienė iš Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos pasidalino bendrystės projektu: virtualus lankymasis viena kitos pamokose https://pradinukai.lt/kauno/index.php/metodine-pagalba/siuntiniai/file/9-dailes.

Tokios metodinės valandos, kai mokytojai patys dalinasi tuo, kas vyksta kasdieninėje veikloje įkvepia naujiems ieškojimams. Gauta metodinė parama-pagalba suteikia daugiau pasitikėjimo ir tikėjimo savo darbo sėkme.