Kiekvieno mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimas išlieka vienu opiausių klausimų švietimo paradigmų kaitoje. Ypač tai aktualu, kai kalbame apie atnaujinamą, kompetencijomis grįstą ugdymo turinį. 2021 02 18 Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinis būrelis pakvietė mokytojus į metodinį renginį KPKC Teams platformoje „Mokinių pažangos ir pasiekimų fiksavimas ir analizavimas“. Renginio organizatorė KPKC metodininkė Audronė Antanavičienė ir renginio moderatorė Jolanta Vengalienė, pradinių klasių mokytoja ekspertė, metodinio būrelio pirmininkė, Kauno Dainavos progimnazijos direktorė, tikėjo šio renginio sėkme, nes jame dalyvavo virš 100 mokytojų. Džiaugiamės dalyvių aktyvumu: jie ne tik klausė praktinių rekomendacijų bei dalykinių įžvalgų, bet ir uždavinėjo pranešėjoms rūpimus klausimus. Metodiniame renginyje dalyvavo ir Kauno miesto ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojų metodinio būrelio nariai. Vaikų mokymosi sėkmė labai priklauso ir nuo mokytojų dalykininkų bendradarbiavimo su pradinių klasių mokytojais, bendrų susitarimų, vienas kito išgirdimo. Edita Rabizaitė, Kauno miesto ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, Kauno K. Griniaus progimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, skaitė pranešimą „Individualios pažangos fiksavimas pradinuko anglų kalbos pamokose“, kuriame akcentavo, kad vienas iš nuotolinio mokymosi privalumų yra „Mokymosi pėdsakas“ t. y. viską, ką mokinys daro mokymuisi parinktoje aplinkoje, palieka skaitmeninį pėdsaką. Sumaniai derinant įrankius ir apjungiant juos į vieną aplinką, mokinys gausiai gauna personalizuotą momentinį grįžtamąjį ryšį, o mokytojas vertingos informacijos planuojant tolimesnę mokymosi eigą. Kaip ant delno tuomet matyti lavinamų kompetencijų stipriausios ir silpnesnės pusės. Mokytoja pateikė vieną iš pavyzdžių, mokomasis filmukas ir įvairius kalbinius gebėjimus matuojantys pratimai, kaip sudėti į vieną mokymosi objektą. Paprasta sukurti, naudinga mokytojui ir mokiniui: galimybė mokytis pasirinktu laiku ir tempu. Mokyklos pasiekimų vertinimo kultūra yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi pasiekimus ir skatinančių mokinių motyvaciją, todėl kiekviena ugdymo įstaiga tikslingai ir periodiškai peržiūri susitarimus ir juos atnaujina. Kauno „Ryto pradinės mokyklos mokytojų komanda pristatė savo mokykloje šiuo metu veiksmingai taikomus formuojamojo, apibendrinamojo ir kaupiamojo vertinimo įrankius. Dalia Sutkaitienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė, savo pranešimu „Jamboard – įrankis nuotoliniam mokymui(si) ir vertinimui" supažindino su interaktyvia lenta, viena iš daugelio programų, esančių „Google G Suite for education“ platformoje. Šio įrankio taikymas nuotolinėse pamokose sudarė galimybę bendradarbiauti visiems kartu realiu laiku, kurti, redaguoti ir bendrinti norimą medžiagą. Nuotolinis mokymas(is) tapo įdomesnis ir prasmingesnis mokiniui, o mokytojai padėjo organizuoti mokymo procesą taip, kad mokiniai žinias ir gebėjimus įgytų patys aktyviai veikdami, įgalino veiksmingai teikti grįžtamąjį ryšį ir pagalbą. Asta Karvelienė, pradinių klasių vyresnioji mokytoja, skaitė pranešimą „Mokinio pusmečio individualios pažangos fiksavimas", pasidalindama sėkmės istorija apie individualios pažangos stebėjimą, fiksavimą ir grįžtamosios informacijos teikimą mokinio tėvams. Mokytojos taikomas apibendrinamojo vertinimo instrumentas leidžia mokiniui suprasti, kad jis yra atsakingas už savo mokymąsi, moko fiksuoti ir analizuoti savo pažangą bei numatyti tolesnius mokymosi žingsnius. Rima Papievienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė, pranešime „Motyvacinės lentos „Aš galiu" galimybės kaupiamajam vertinimui“ pasidalino savo įžvalgomis apie kaupiamojo vertinimo teigiamą įtaką mokinių mokymosi motyvacijai. Ji pristatė savo su kolege D. Sutkaitiene sukurtą motyvacinę lentą „Aš galiu". Tai savita kaupiamojo vertinimo ir mokinių motyvaciją skatinanti sistema, kurią šiuo metu naudoja visos klasės Kauno „Ryto" pradinėje mokykloje. Kauno Dainavos progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Ramunė Barkauskienė skaitė pranešimą „Mokinių pažangos fiksavimo būdai“. Mokytoja pristatė mokyklos mokytojų naudojamą mokinių įsivertinimo lentelę, kurioje kiekvienas vaikas pažymi pamokos pabaigoje, kaip jam sekėsi: ar pasiruošė pamokai laiku, ar buvo atlikęs namų darbus, ar aktyviai dalyvavo pamokoje, ar laikėsi taisyklių, ar suprato pamokos temą. Pranešėja pasidalino individualios vaiko pažangos skaičiuokle, kurioje fiksuoja vaikų savarankiškų darbų ir testų rezultatus. Šis įrankis palengvina mokytojo darbą, kadangi suvedus duomenis ir paspaudus veną mygtuką „Rezultatai“, programa apskaičiuoja procentinę išraišką, suskirsto vaikų rezultatus į lygius (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas ar nepatenkinamas), nusiunčia rezultatus tėvams. Kiekvienas mokinys gauna tik savo individualius rezultatus bei pažangą. Senesnės versijos šią skaičiuoklę nemokamai mokytojai gali rasti adresu: https://iktmokyklai.lt/projektai/individualios-pazangos-stebejimo-skaiciuokle. Naują patobulintą versiją gauna seminaro dalyviai, kurią galima užsisakyti tame pačiame puslapyje. Mokytoja pristatė ir Dainavos progimnazijoje naudojamą mokėjimo mokytis kompetencijos matavimo lentelę. Ją pildo vaikai pusmečio pabaigoje (esant reikalui ir dažniau) individualių pokalbių „vaikas – tėvai – mokytojas“ metu. Mokinys joje įsivertina, ar jis supranta, kodėl mokosi, ko mokosi, žino, kaip mokosi ar mąsto, kaip sekasi. KTU Vaižganto progimnazijos pradinių klasių mokytoja ekspertė Jolanta Vaitkevičienė pranešime „Įvairių vertinimo ir įsivertinimo būdų derinimas, jų taikymas pamokoje ir ne tik" pasidalino paktinėmis įžvalgomis, kaip ir nuo ko ji pradeda vertinimą: nuo „kaip mes jaučiamės“, kaip svarbu laikytis bendrų susitarimų, kaip planuoti individualią sėkmę, pažangą, kaip padėti mokiniams įsivertinti savo galimybes, kaip fiksuoti savo pasiekimus ir gauti grįžtamąjį ryšį.
Metodinį renginį dalyviai vertino kaip naudingą, temą aktualią, džiaugėsi galimybe išgirsti kolegų patirtis. Daliai dalyvių praktiniai pasidalinimai buvo pakankamai nauji, jie jautėsi tik susipažįstantys su galimybėmis, kiti dalyviai jautėsi tvirtai stovintys savo pozicijose ir tik gilino jau esamas žinias, kai kuriems virtualus susitikimas iškėlė dar daugiau klausimų ir idėjų tolimesniam tobulėjimui. Žinojimas, kas sekasi, o kur dar yra vietos tobulėti, veikia kaip kompasas, keliaujant į ateities nežinomybės rūką. Tikimės, kad nauji virtualūs metodiniai susitikimai bus taip pat įdomūs ir vertingi.
